Leikritiš Alžingi heldur įfram.......

Ķ dagskrįrlišnum Störf žingsins fjallaši ég ašeins um žaš leikrit sem mér finnst vera ķ gangi į žingi og aš handritiš hafi endaš žann 20. janśar 2009 (sagši óvart 2008) meš upphafi Bśsįhaldabyltingarinnar. Fékk bįgt fyrir frį forseta Alžingis fyrir aš įvarpa žingsal beint, ž.e. fyrir aš taka ekki žįtt ķ leikritinu.

Sjį hér.

Lęt einnig fylgja meš athugasemd um afgreišslu fjįrlaga hrunįriš 2008 en Alžingi viršist ekki ętla aš leita skżringa hjį Sešlabankanum vegna afskrifta upp į 192 milljarša fyrir žaš įr.

S hér.


Kosningaósigur VG og Samfó og lżšręšismįlin

Viš skulum ekki gleyma žvķ aš frumvörpin um persónukjör sem Alžingi hefur til mešferšar stranda į afstöšu kvenna ķ VG og Samfó. Andstöšu vegna einhverra mjög einkennilegra jafnréttissjónarmiša sem gera kröfu um fyrirfram frįtekin sęti beggja kynja į frambošslistum. Žó jafnrétti og jafréttisbarįttan verši ętķš aš vera ofarlega ķ hugum okkar žį megum viš ekki fórna lżšręšislegum valmöguleikum fólks ķ kosningum vegna žess. Žį hefur jafnréttisbarįttan snśist upp ķ andhverfu sķna og er oršin aš barįttu fyrir forréttindum einstakra žjóšfélagshópa. Lżšręšishugsjónir VG og Samfó hafa veriš fyrir borš bornar og fylgiš er ķ samręmi viš žaš. Er žaš vel.

Valkostir į Įlftanesinu

ŚFF! Er žaš fyrsta sem kemur frį mér um valkosti okkar į Įlftanesinu ķ sveitarstjórnarkosningum.

Ķ framboši eru fimm listar og ekkert nżtt. Af žessum fimm eru fjögur framboš sem vilja leggja sveitarfélagiš nišur og žaš fimmta er žaš sem kom žvķ į hausinn, en hefur jafnframt taugar til sameiningar viš Reykjavķk. Tvö frambošanna eru klofningsframboš Sjįlfstęšisflokksins og žrjś žeirra eru klofningsframboš Įlftaneshreyfingarinnar sem sundrašist į kjörtķmabilinu og heita sem nś sķnum fyrri nöfnum, ž.e. Framsóknarflokkur, Samfylking, og Įlftaneshreyfingin.

Ķ kjölfar greišslufalls Įlftaness voru stofnuš žróttmikil ķbśasamtök. Samtök Įlftnesinga sem höfšu fengiš sig fullsadda af sveitastjórnendum sem hafa deilt innbyršis og į persónulegum nótum allt of lengi. Žvķ mišur aušnašist žessum samtökum ekki ašsetja saman lista sem valkost viš nįtttröll gamla fjórflokksins (jś Įlftaneshreyfingin er aš lunganu til VG lišar) og žvķ sitjum viš upp meš fimm śtgįfur af fjórflokknum. En žegar ķbśarnir sjįlfir hafa sig ekki ķ žaš aš knżja į um žęr breytingar sem žarf žį fer sem fer og fjórflokkurinn veršur įfram viš völd, į fimm hjólum.

Sagan kennir okkur aš öll samfélög manna leggjast af meš tķmanum. Oftast vegna einhvers konar innri śrkynjunnar og/eša spillingar og hafandi horft į sveitastjórnirnar hér undanfarin įr, žį fylgir Įlftanes hinni óumflżjanlegu žróun. Žaš er dapurleg nišurstaša žvķ sveitarfélagiš hefur alla burši til aš standa undir sér sjįlft svo fremi sem skuldastaša žess sé fęrš nišur ķ sjįfbęrt horf. Slķk nišurfęrsla er einmitt ašgerš sem veriš er aš framkvęma į hundrušum fyrirtękja į kostnaš skattgreišenda og žaš er fremur hlįlegt aš verša vitni aš žvķ aš sś samfélagsžjónusta sem sveitarfélag er, skuli ķ hugum margra ekki vera žess virši aš bjarga. Hlaupiš er upp til handa og fóta og samfélagiš lagt af ķ nafni hagręšingar sem, ef vit į aš vera ķ, veršur ekki aš veruleika nema ķ stóra samhenginu meš sameiningu fleiri sveitarfélaga į svęšinu.

Sameining viš Garšabę yrši hins vegar endalok og ašeins spursmįl hvenęr skólanum yrši lokaš, öllu óbyggšu landi śtdeilt til innvķgšra og sérstaša nįttśrunnar malbikuš eša golfvölluš. Žar hręša sporin og mešferš Garšbęinga į Garšahrauninu blasir viš okkur dag hvern, enda var fallegt hrauniš sprengt sundur, lynginu mokaš ķ burt og malbikašar göturnar svo nefndar Hraunprżši og Lyngprżši.

Viš žessi fįu sem teljum tilverurétt Įlftaness sem sjįlfstęšs sveitarfélags žess virši aš verja höfum žvķ ekki um marga kosti aš velja ķ komandi kosningum. Įlftaneshreyfingin er eina frambošiš sem vill ekki flżta sér ķ sameiningu og telur réttara aš sameinast Reykjavķk ef hęgt er. Žaš mį fęra góš rök fyrir žvķ aš sem hluti af Reykjavķk yrši mun aušveldara aš varšveita sjįlfstęšiš vegna fjarlęgšar. Einnig mį gera rįš fyrir aš Reykjavķk hefši meiri skilning į žeirri sérstöšu Įlftaness aš vera n.k. sveit ķ borg og žvķ hugsanlega įhugavert fyrir Reykjavķk m.t.t. śtivistar.

Žaš er žvķ kannski rétt aš enda žessar hugleišingar į upphafinu. ŚFF!


Gagnver handa Björgólfi Thor ķ boši skattgreišenda

Sķšasta umręšan um gagnver til handa vildarvinum Samfylkingarinnar og Sjįlfstęšisflokks, Björgólfi Thor Björgólfssyni og fleirum var į Alžingi ķ gęrkvöldi. Žaš var meš ólķkindum aš hlusta į formann išnašarnefndar, Samfylkingarmanninn Skśla Helgason, verja žess įkvöršun sem tekin er ķ kjölfariš af žvķ aš tķtt nefndur Björgólfur veitti milljónum til einstakra žingmanna og milljónatugum til stjórnmįlaflokka sem eigandi Landsbankans fyrir hrun. Sumir žingmanna sem munu samžykkja žetta frumvarp eru žiggjendur žessara peninga.

Ég og Birgitta vorum meš ręšur gegn žessu en fįmennt var ķ žingsal. Hvaš um žaš, Samfylkingin ręšur og VG dinglar meš eins og ilmspjaldiš sem hangir ķ baksżnisspeglinum. Lifi lżšręšiš og heilindin.

Hér eru ręšurnar okkar.

http://www.althingi.is/altext/hlusta.php?raeda=rad20100518T231742&horfa=1

http://www.althingi.is/altext/hlusta.php?raeda=rad20100518T233019&horfa=1

Mįliš kemur svo til endanlegrar atkvęšagreišslu žegar žing kemur saman į nż žann 31. maķ, fylgist vel meš hverjir styšja mįliš žvķ samžykkt žessa frumvarps mun festa Ķsland endanlega ķ sessi sem bananalżšveldi.


Hruniš, afsagnir og mešvirkni.

Žegar žetta er skrifaš hafa žrķr žingmenn sem tengdust Hruninu "tekiš sér frķ".  Žar sem afsagnir stjórnmįlamanna į Ķslandi hafa ekki beinlķnis veriš daglegt brauš žrįtt fyrir żmsar mjög įmęlisveršar athafnir žį mį e.t.v. lķta į žaš žannig aš viškomandi žingmenn viti einfaldlega ekki hvaš žeir eru aš gera (frekar en oft įšur myndi einhver segja). Žess vegna telja žeir sig geta bara tekiš sér frķ og halda aš žaš sé aš axla įbyrgš. Žaš var Björgvin G. Siguršsson sem reiš į vašiš meš žessa nżsköpun ķ nįlgun į pólitķskri įbyrgš og eins og meš marga ašra nżsköpun į Ķslandi, s.s. laxeldi og lošdżrarękt žį voru ašrir ekki lengi aš stökkva į vagnin.

Nś eru Žorgeršur Katrķn og Illugi lķka komin ķ "frķ" og ef fer sem horfir žį vęnkast brįtt hagur Klöru į Kanarķ. Nķu til višbótar žarf til aš Alžingi geti svo mikiš sem byrjaš į aš endurheimta ęru sķna. Žaš er e.t.v. rįš aš nišurgreiša fyrir žį fariš svo hęgt sé aš vinna ķ friši ķ žinginu žar sem penir sendiherratitlar eru nefnilega ekki viš hęfi viš žessar ašstęšur. Nišurgreišslur er ašferš sem t.d. borgaryfirvöld ķ Hamborg hafa notaš til margar įratuga en žar į bę var stofnuš s.k. rónabślla nišur viš einhvern drungalegasta hluta hafnarinnar og bjórinn žar nišurgreiddur umtalsvert af borgaryfirvöldum. Žetta hefur gert žaš aš verkum aš rónarnir, óęskilegar persónur į almannafęri aš mati Hamborgara, halda allir til į einum og sama stašnum, all fjarri hinum og śr augsżn.

Ef Alžingi į einhvern tķma aš verša aš trśveršugri stofnun og ef ķslensk stjórnmįl eiga einhvern tķman aš geta starfaš ķ anda alvöru lżšręšis, žį verša žeir sem tengjast žessu Hruni og sitja į Alžingi aš vķkja. Žau mega kalla žaš frķ ef žau vilja. Vonandi hafa žau žó žį skynsemi til aš bera aš vera ķ "frķi" fram aš nęstu kosningum og leggja žį verk sķn hendur kjósenda.

Ég fagna žvķ aš žetta žrķeyki hafi vikiš af žingi vegna žess aš žaš er gott fyrir stjórnmįlin og gott fyrir žingiš, en ekki vegna žess aš žau eru žaš sem kallaš er "pólitķskir andstęšingar" ķ barnalegu lingói žingsins, enda eigum viš ķ Hreyfingunni enga andstęšinga į žingi. Žau eru eins og ašrir žingmenn meš margt til sķns įgętis, fęrir žingmenn og įgętis fólk sem vegna ašstęšna, vegna sinna eigin gjörša og vegna gjörša annarra, fóru langt śt fyrir allt velsęmi ķ pólitķsku sišferši. Žau eru "menn meiri" eftir įkvöršun sķna.

Ķ umręšum um störf žingsins į föstudaginn gerši ég "frķ" Björgvins G. aš umręšuefni sem mį sjį hér.  Žaš var athyglisvert aš žrįtt fyrir žann fordęmalausa atburš sem afsögnin/frķiš er var žį žorši enginn annar žingmašur svo mikiš sem aš minnast į mįliš einu orši. Žaš eitt segir meira en margt annaš um hugarfar žingmanna og mešvirknina sem er til stašar mešal žeirra.


Hruniš og žingmenn

Hreyfingin sendi frį sér eftirfarandi yfirlżsingu ķ dag.

Yfirlżsing frį žingmönnum Hreyfingarinnar

Frį śtgįfu skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis hefur krafa almennings um afsögn tiltekinna žingmanna oršiš hįvęrari meš degi hverjum. Um er aš ręša sitjandi žingmenn og rįšherra sem voru rįšherrar ķ rķkisstjórn haustiš 2008 og bera įbyrgš beint eša óbeint į hruninu meš ašgeršum eša ašgeršaleysi sķnu. Einnig eru uppi kröfur um afsögn žingmanna sem nįin tengsl höfšu viš żmis fjįrmįlafyrirtęki og rįšamenn ķ ašdraganda hrunsins sem og žingmenn sem žįšu umtalsverš fjįrframlög frį hinum föllnum bönkum. Hér er um aš ręša:

Bjarna Benediktsson, alžingismann,

Björgvin G. Siguršsson, žįverandi višskiptarįšherra,

Einar K. Gušfinnsson, žįverandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra,

Gušlaug Žór Žóršarson, žįverandi heilbrigšisrįšherra,

Illuga Gunnarsson, alžingismann,

Jóhönnu Siguršardóttur, žįverandi félags- og tryggingamįlarįšherra,

Kristjįn L. Möller, fyrrverandi samgöngurįšherra,

Steinunni Valdķsi Óskarsdóttur, alžingismann,

Tryggva Žór Herbertsson, alžingismann og fyrrverandi efnahagsrįšgjafa forsętisrįšherra,

Žorgerši Katrķnu Gunnarsdóttur, žįverandi menntamįlarįšherra,

Žórunni Sveinbjarnardóttur, žįverandi umhverfisrįšherra og

Össur Skarphéšinsson, žįverandi išnašarrįšherra og stašgengill utanrķkisrįšherra.

Meš hlišsjón af žeim įfellisdómi sem skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis felur ķ sér taka žingmenn Hreyfingarinnar heils hugar undir umręddar kröfur og skora į žį žingmenn sem um ręšir aš segja af sér tafarlaust.

Eins ęttu žeir žingmenn Samfylkingarinnar sem sįtu žingflokksfundi dagana 11. og 18. febrśar 2008 žar sem fram komu upplżsingar um stöšu mįla ķ efnahagslķfinu aš ķhuga stöšu sķna, en fundargeršir frį žeim fundum eru į fylgiskjali 10 ķ gögnum frį Björgvin G. Siguršsyni ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis. Hafi samsvarandi upplżsingar komiš fram į žingflokksfundum Sjįlfstęšisflokksins ber žeim žingmönnum sem žį sįtu einnig aš ķhuga stöšu sķna.

Viršingarfyllst, Žór Saari, Margrét Tryggvadóttir og Birgitta Jónsdóttir

 


Meira um Hruniš, ręša og Kastljós

Umfjöllun um Skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis hét įfram ķ dag ķ žinginu. Žaš var dapurlega fįtt um aš žingmenn ręddu žį meginmeinsemd dagsins sem er aš į Alžingi er talsveršur fjöldi žingmanna sem samkvęmt öllum ešlilegum sišferšisvišmišum ętti aš segja af sé og hętta į žingi vegna tengsla sinna viš Hruniš.

Ég hef alltaf haft efasemdir um aš Alžingi gęti tekiš į žeim mįlum Hrunsins sem snśa aš žinginu sjįlfu og žingmönnum. Žess vegna lagši Hreyfingin žaš til aš žegar skżrslan kęmi śt yrši skipuš nefnda valinkunnra manna utan žingsins sem fjöllušu um žau sišferšilegu og lagalegu įlitmįl sem vöršušu žingmenn og Alžingi sjįlft. Žeirri tillögu var alfariš hafnaš af öllum fjórflokknum. "Viš erum Alžingi og viš veršum aš taka į mįlinu sjįlf" var viškvęšiš. Mišaš viš umfjöllunina ķ žinginu ķ dag og ķ gęr viršist žaš tękifęri vera aš renna mönnum śr greipum.

Hreyfingin gerši ķ dag enn eina tilraun til aš leiša žinginu fyrir sjónir aš žaš sem skiptir miklu mįli er aš žingmenn sjįlfir axli įbyrgš meš sjįnlegum og afgerandi hętti vegna žeirra tengsla sem žeir hafa haft viš hruniš og hrunverja. Margrét hélt frįbęra ręšu  ķ žinginu ķ dag, einu ręšuna sem ķ raun fjallaši um kjarna mįlsins.

Sjįlfur var ég ķ Kastljósinu og upplifši žar sömu tilfinningu og į žinginu, ž.e. afneitun stjórnmįlamanna į eigin įbyrgš į Hruninu. Enginn formanna fjórflokksins talaši um sišferšilega įbyrgš žeirra stjórnmįlamanna sem meš einum eša öšrum hętti tengdust Hruninu, ekki frekar en žegar žeir tölušu ķ žinginu į mįnudaginn.  Ég er hręddur um aš žaš muni aldrei gróa um heilt ķ ķslensku samfélagi ef stjórmįlamennirnir og stjórnmįlaflokkarnir taka ekki į sig rögg og endurmeti frį grunni hvernig sišvit eigi aš vera višmišiš ķ stjórnmįlum.


Hruniš og sišferšileg įbyrgš

Ręddum hrunskżrsluna ķ žinginu ķ dag. Andrśmsloftiš var žrungiš spennu og žingmenn vöndušu sig ķ oršavali og hógvęrš žó margir hverji misstu sig fljótt ķ hjólförin ķ andsvörum.

Ég var meš ręšu og tók žann pól ķ hęšina aš ręša um sišferšilega įbyrgš žingmanna og rįšherra śt frį aškomu žeirra aš hruninu. Formlega og lagalega įbyrgšin er tęknilegs ešlis og nęr ekki nema yfir lķtinn hluta įbyrgšarinnar. Žaš er hins vegar sišferšilega įbyrgšin sem veršur aš ręšast og menn verša aš taka afleišingum gerša sinna eša ašgeršarleysis og segja af sér žingmennsku ef nokkrun tķma į aš vera hęgt aš endurreisa sišaš samfélag į ķslandi.

Hér er upptaka af ręšunni  ķ dag, og hśn fylgir skrifuš hér fyrir nešan.

 

Skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis um bankahruniš.

Ręša flutt 13. aprķl 2010.

 Viršulegur forseti.

Viš ręšum hér skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis um bankahruniš.  Žvķ mišur er žaš svo aš flestar mķnar efasemdir um getu Alžingis sem stofnunar til aš taka į mįlum eftir žetta hrun viršast vera aš rętast.

Samkvęmt žeim ręšum sem hér voru fluttar ķ gęr af formönnum flokkana og af forsętisrįšherra sjįlfum er žaš aš renna upp fyrir mér og alžjóš aš śrvinnsla žingsins į efni žessarar skżrslu veršur mjög hugsanlega ķ skötulķki.

Eins og viršulegum forseta og hįttvirtum žingmönnum er kunnugt um žį gerši Hreyfingin strax alvarlegar athugasemdir viš frumvarp forsętisnefndar til laga um skipan žingmannanefndar sem ętti aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndarinnar.

Fyrir žeim athugasemdum voru fęrš góš og gild rök. Višbrögš žingmanna og žį sérstaklega fulltrśa žeirra žingflokka sem sęti eiga ķ forsętisnefnd voru hins vegar meš žeim hętti aš efast mįtti frį upphafi aš raunverulegur vilji stęši aš baki žvķ aš aškoma rįšherra og žingmanna aš hruninu yrši skošuš ofan ķ kjölin. Óžarfi er aš endurtaka žį umręšu hér en hśn liggur fyrir ķ gögnum žingsins.

Meginintakiš ķ gagnrżni Hreyfingarinnar var sį veruleiki aš žaš yrši mjög erfitt fyrir einstaka žingmenn aš gagnrżna samflokksmenn sķna hvort sem vęri ķ žingmannanefndinni eša ķ žingsal viš umręšu um skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Žaš kom skżrt fram ķ ręšum formanna ķ gęr aš ekki veršur gerš krafa um sišferšilega įbyrgš žingmanna og/eša rįšherra žeirra flokka sem beinan žįtt įttu ķ hruninu meš ašgeršum sķnum eša ašgeršarleysi.

Viršulegur forseti.

Nś hefur hruniš veriš formgert af hįlfu rannsóknarnefndar Alžingis og žaš kemur skżrt fram ķ skżrslu nefndarinnar aš stęrstur hluti žess oršsróms og žeirra frétta sem voru fluttar af aškomu rįšherra og žingmanna fyrir hruniš voru réttar.

Nś er žvķ tķminn til aš gera upp.

Žingmannanefnd Alžingis hverrar starfsviš er skilgreint mjög žröngt mun ekki taka nema į örlitlum hluta žess sem viš blasir.

Žaš er žvķ žingsins sjįlfs og žeirra žingmanna sem hér sitja aš gera žį žętti hrunsins sem aš žinginu sjįlfu snśa.

Žaš er nöturleg nišurstaša aš af žeim yfir 140 sem rannsóknarnefndin kallaši til skżrslutöku er enginn, ekki einn einasti, sem telur sig bera nokkra įbyrgš į žvķ sem geršist.

Ekkert, ég endurtek ekkert, gefur skżrari mynd af žvķ samfélagi sem viš ķslendingar höfum bśiš okkur til heldur en žessi nöturlega stašreynd.

Burtséš frį afneitun allra žeirra bankamanna sem meš algeru sišleysi sķnu ręndu žjóšina, viš žvķ var aš bśast, žį er žaš hins vegar afstaša embęttismannana og stjórnmįlamannana sem hafa hoppaš upp ķ sama afneitunarvagninn sem hvaš gleggst sżnir hroka žeirra og fyrirlitngu į almenningi og žeim ešlilegu sišferšisvišmišum sem almennt ęttu aš vera til stašar.

Viršulegur forseti.

Žaš kemur skżrt fram ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar aš hluti af įsęšu žess aš hér varš algert hrun er vegna žeirra óešlilegu tengsla višskiptalķfs og stjórnmįlamanna sem voru til stašar og vegna žess mórals ķ ķslenskum stjórnmįlum aš žaš bęri aš raša flokksgęšingum į jötuna ķ embęttismannakerfinu.

Hvert einasta rįšuneyti og hver einasta stofnun rķkisins var og er gegnsżrš af flokksgęšingum sem eru rįšnir til aš tryggja stjórnmįlamönnum enn meiri völd.  Hiš alręmda Fjįrmįlaeftirlit var skżrt dęmi um slķkt en žegar žaš var sett į laggirnar og žvķ skipuš žess fyrsta stjórn, af žįverandi išnašar- og višskiptarįšherra Framsóknarflokksins, žį var žaš gert aš skilyrši fyrir stjórnarsetu aš stjórnarmenn vęru sammįla žvķ rįšslagi aš sonur žįverandi félagsmįlarįšherra Pįls Péturssonar yrši rįšinn sem forstjóri. Eins og glöggt kemur ķ ljós ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar žį hefur fjįrmįlaeftirlitiš frį stofnun žess aldrei valdiš hlutverki sķnu.

Fleiri dęmi mį taka en of langt er aš telja žau öll upp en sjįlfur hef ég lent ķ žeirri stöšu aš vera skipaš af yfirmanni ķ fjįrmįlarįšuneytinu aš segja einni af fastanefndum Alžingis ósatt, skipun sem var meira aš segja gefin ķ įheyrn annara ķ rįšuneytinu. Afleišingarnar uršu svo žęr aš viš „skiplagsbreytingar" missti ég starfiš, enda sagši ég žingnefndinni sannleikann.

Ótalin eru žau dęmi žar sem starfsmenn eša embęttismenn hafa sagt af sér eša sagt sig frį įkvešnum verkefnum en neitaš aš upplżsa almenning hvers vegna, vegna einhvers misskilins trśnašar viš, eša hótana frį, sķnum yfirbošurum.

Er žaš svona stjórnsżsla sem į aš bjóša upp į įfram eša verša geršar raunverulegar breytingar. 

Viršulegur forseti.

Hvaš fjįrmįlatengslin varšar žį er augljóst aš einstakir stjórnmįlamenn hafa žegiš stórfé af žeim bankamönnum sem bera höfušįbyrgš į hruninu og sumir stjórnmįlaflokkar hafa fengiš tugi milljóna ķ fjįrframlög frį žeim. Nś er žaš augljóst aš fyrirtęki sem slķkt getur ekki ašhyllst hugmyndafręši eša haft stjórnmįlstefnu heldur er tilgangur meš framlögum žess til stjórnmįlaflokka og stjórnmįlamanna aš kaupa sér ašgang og gott vešur. Žessu hafa ķslenskir stjórnmįlaflokkar og stjórnmįlamenn hins vegar ętķš afneitaš eins og andskotinn ömmu sinni.

Žorvaldur Gylfason prófessor viš Hįskóla Ķslands segir hins vegar tķma til kominn aš kalla žessi fjįrframlög žaš sem žau raunverulega eru, ž.e. mśtur. Žaš er ansi stórt orš og ekki get ég stašhęft sjįlfur aš einstaka žingmenn séu mśtužęgir. Fyrirkomulagiš hefur hins vegar bošiš upp į slķkt hugarflug ķ sambandi viš tengsl višskiptalķfs og stjórnmįla og grunsemdir eru uppi um aš stjórnmįlamenn hafi lįtiš hagsmuni almennings sitja hjį garši vegna hagsmuna annarra. Skżrsla rannsóknarnefndarinnar styšur mjög vel viš žį hugsun, žvķ eftir allt žį varš hér hrun žar sem hvorki stjórnkerfiš, stjórnsżslan né stjórnmįlamennirnir gęttu hagsmuna almennings. Hvaš stjórnmįlamennina varšar ber žó aš undanskilja Vinstri Hreyfinguna Gręnt framboš sem ötullega gagnrżndi flest alla žį ętti sem hér öllu hruninu.

Viršulegur forseti.

Sś formlega umgerš sem skżrsla rannsóknarnefndarinnar setur hruniš og aškomu alžingismanna og rįšherra aš žvķ ķ, hlżtur aš gera žį kröfu til Alžingis aš žaš sem stofnun sżni aš žaš hafi burši til aš axla žį įbyrgš sem til žarf. Hér er įtt viš forseta Alžingis, alla alžingismenn og formenn žeirra stjórnmįlaflokka sem sęti eiga į žingi sem og stjórnmįlaflokkana sjįlfa sem helstu stofnana lżšręšisins ķ landinu. Žaš er einföld og skżlaus krafa aš žessir ašilar axli sķna įbyrgš eins og hśn blasir viš ķ dag. Hér gildir einu hvort um er aš ręša įbyrgš vegna fyrri ašgerša eša ašgeršarleysis eša įbyrgš vegna nśverandi tengsla viš žį žętti hrunsins sem bersżnislegir eru.

Įbyrgš stjórnmįlaflokkana og stjórnmįlamanna žeirra er aš sjįlfsögšu mismikil og ekki formleg eša lagaleg nema ķ kannski fįum tilvikum. Žaš er hins vegar žung sišferšileg įbyrgš sem hvķlir į mörgum stjórnmįlamönnum, sišferšileg įbyrgš sem žeir meš ašgeršum eša ašgeršarleysi bera, og verša aš axla.

Žaš veršur aš teljast mjög ólķklegt aš žeir rįšherrar sem sitja ķ nśverandi rķkisstjórn og voru einnig ķ hrunstjórninni, hęstvirtir rįšherrar Samfylkingarinnar Jóhanna Siguršardóttir, Kristjįn Möller og Össur Skarphéšinsson hafi ekki vitaš hvert stefndi en Jóhanna Siguršardóttir var m.a. ķ svo köllušum „sśper-rįšherrahópi sem kom fyrst aš umfjöllun um öll stęrri mįl. Hvort sem žau vissu nįkvęmlega mįlavexti eša ekki žį hljóta žau, sem rįšherrar žeirrar rķkisstjórnar sem var hér viš völd ķ ašdraganda hrunsins aš velta žvķ alvarlega fyrir sér hvort įfram haldandi aškoma žeirra aš stjórn landsins og seta į žingi sé trśveršug og hvort ekki sé fyllilega réttmętt aš krefjast afsagnar žeirra.

Žaš veršur einnig aš teljast mjög ólķklegt aš margir ašrir rįšherrar hrunstjórnarinnar hafi heldur ekki vitaš hvert stefndi. Hér er um aš ręša hįttvirta nśverandi žingmenn Sjįlfstęšisflokksins Einar K. Gušfinnsson, Gušlaug Žór Žóršarson og Žorgerši Katķnu Gunarsdóttur og svo Björgvin G. Siguršsson og Žórunni Sveinbjarnardóttir žingmenn Samfylkingarinnar sem öll voru rįšherrar į žeim tķma. Žaš veršur žó aš virša hįttvirtum žingmanni Björgvin G. Siguršsyni žaš til tekna aš hann sżndi gott fordęmi og sagši af sér rįšherraembętti į žeim tķma. Žau sem rįšherrar žeirrar rķkisstjórnar sem var hér viš völd ķ ašdraganda hrunsins hljóta einnig aš velta žvķ alvarlega fyrir sér hvort įfram haldandi seta žeirra į žingi sé trśveršug og hvort ekki sé fyllilega réttmętt aš krefjast afsagnar žeirra. Spuna-afsögn Björgvins G. Siguršssonar sem žingflokksformanns telst žar ekki meš.

Ótaldir eru žeir nśverandi žingmenn sem voru innstu kopparnir ķ bśrinu og hafa meš nįnum tengslum sķnum viš żmis fjįrmįlafyrirtęki og rįšamenn ķ ašdraganda hrunsins einnig fengiš stöšu sem setja mį spurningamerki viš. Hér er um aš ręša hįttvirta žingmenn Bjarna Benediktsson, Illuga Gunarsson og Tryggva Žór Herbertsson en žeir hljóta einnig aš velta žvķ alvarlega fyrir sér hvort įfram haldandi seta žeirra į žingi sé trśveršug.

Eins hlżtur žaš aš vera réttmęt krafa aš žeir žingmenn sem žįšu fślgur fjįr frį fjįrglęframönnunum endurskoši setu sķna į žingi. Gildir einu hvort um er aš ręša bein fjįrframlög eša lįn til hlutabréfakaupa.

Hér ber aš sjįlfsögšu hęst lįnveitingar Kaupžings til fjölskyldufyrirtękis varaformanns Sjįlfstęšisflokksins hįttvirts žingmanns Žorgeršar Katrķnar Gunnarsdóttur upp į nęrri 1,7 milljarša króna, ž.e. eitt žśsund og sjö hundruš milljónir. Einnig eru stórar upphęšir lįnašar til formanns Sjįlfstęšisflokksins hįttvirts žingmanns Bjarna Benediktssonar og til hįttvirts žingmanns Ólafar Nordal. Ótrślegar lįnveitingar til żmissa fyrrverandi žingmanna Framsóknarflokks, Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks sem koma fram ķ töflu 8.11.2 kalla svo į gagngera endurskošun af hįlfu žessara flokka į hvort afstaša žeirra til margra mįla hafi į žeim tķma veriš lituš af žeim lįnveitingum og hvernig flokkarnir munu ķ framtķšinni umgangast peninga.

Hį bein fjįrframlög til einstakra žingmanna kallar einnig į aš žeir endurskoši aškomu sķna aš setu į Alžingi. Hér veršur tępt į žeim žingmönnum og rįšherra sem fengu framlög frį Kaupžingi og Landsbankanum og enn sitja sem fastast, en framlög frį Glitni til einstakra žingmanna fengust ekki. Röšin er hér eftir upphęšum:

 

 

Kaupžing

Landsbanki

Alls

Steinunn Valdķs Óskarsdóttir

 

3.500.000

3.500.000

Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir

1.500.000

1.500.000

3.000.000

Gušlaugur  Žór Žóršarson

1.000.000

1.500.000

2.500.000

Kristjįn Möller

1.000.000

500.000

1.500.000

Össur Skarphéšinsson

 

1.500.000

1.500.000

Björgvin G. Siguršsson

100.000

1.000.000

1.100.000

Gušbjartur Hannesson

 

1.000.000

1.000.000

Helgi Hjörvar

400.000

400.000

800.000

Įsta Ragnheišur Jóhannesdóttir

250.000

300.000

550.000

Ragnheišur Elķn Įrnadóttir

250.000

300.000

550.000

Įrni Pįll Įrnason

 

300.000

300.000

Jóhanna Siguršardóttir

 

200.000

200.000

Katrķn Jślķusdóttir

 

200.000

200.000

 

Žó ķ sumum tilfellum sé ekki um hįar fjįrhęšir aš ręša og ekki hęgt aš halda žvķ fram aš framlög žessi hafi keypt žingmenn žį leikur engin vafi į žvķ aš hįar upphęšir hafa įhrif į almenna afstöšu manna til gefandans, žó ekki sé annaš. Žannig er einfaldlega mannlegt ešli.

Ótaldar eru svo tugmilljónirnar til flokkana sjįlfra og undirfélaga žeirra um allt land sem ekki hefur gefist tķmi til aš skoša nįnar en athygi vekur ķ žvķ samhengi aš fyrir liggur aš semja frumvarp um fjįrmįl stjórnmįlaflokka žar sem enn er galopiš į framlög frį fyrirtękjum, hvort sem er til stjórnmįlaflokka eša einstaklinga.

Viršulegi forseti.

Hér hefur margt veriš sagt og mörg žung orš lįtin falla. Žetta er hins vegar mest allt nįkvęmlega skjalfesti ķ žessu stórkostlega plaggi sem skżrsla rannsóknarnefndar Alžinigis er.

Hér hafa og mörg nöfn veriš nefnd og spurningarmerki sett viš žaš hvort forsvaranlegt sé fyrir žau aš sitja įfram į žingi.

Leiša mį lķkur aš žvķ aš Alžingi ķslendinga muni aldrei endurheimta trśveršugleika sinn ef žeir žingmenn sem hér sitja nś, taka ekki af skariš og seti fordęmi hvaš višvķkur sišferšilegri įbyrgš. Žaš fordęmi hlżtur m.a. aš felast ķ žvķ aš višurkenna žį sišferšilegu įbyrgš og aš axla hana, ekki meš oršskrśši og marklausum frösum heldur meš afgerandi sjįanlegum hętti sem leišir til žess aš į Ķslandi kemst į sišferšisvitund ķ stjórnmįlum.

Ég vil svo ljśka mįli mķnu į žvķ aš mótmęla meš hvaša hętti Alžingi hefur įkvešiš aš fjalla um žetta mikilvęgasta mįl lżšveldissögunnar en žaš er žinignu og forystu žess til vansa. Žingmönnum hefur ekki veriš gefinn nęgilegur tķmi til aš kynna sér skżrslu rannsóknarnefndarinnar og ekki hefur gefist nįndar nęrri nęgilegur tķmi til aš gaumgęfa alla mikilvęgustu žętti mįlsins og žaš er frįleitt aš ętla sér aš afgreiša mįliš meš svo yfirboršskenndum hętti sem forysta žingsins ętlar aš gert verši.

Žó ekki séu lķkur į aš nśverandi žing hafi burši til aš koma į betri vinnubrögšum žį vonandi munu žingmenn framtķšarinnar įtta sig į žvķ aš į Alžingi ķslendinga veršur aš gera hlutina betur en gert hefur veriš hingaš til.


Hrunskżrslan

Skżrslan mikla kom loks ķ dagsljósiš ķ morgun. Vönduš og vel gerš og mjög ķtarleg. Žaš var žungbęr stund aš hlusta į žremenninga rannsóknarnefndarinnar fara yfir skżrsluna meš forsętisnefnd og formönnum žingflokkana og fyrsta tilfinning manns var hvernig žetta fólk sem stjórnaši hér vogaši sér aš lįta žetta gerast. Eftir žvķ sem leiš į daginn og sérstaklega eftir ręšur formannana į žingfundinum klukkan žrjś žar sem spuna-afsögn Björgvins G. Siguršssonar sem žingflokksformanns varš ašhlįtursefni, seig į mig žrśgandi efi sem smįm saman er aš verša aš sannfęringu. Sannfęringu um aš Alžingi muni verša ófęrt aš taka almennilega į mįlinu. Į žingi eru fjölmargir sem tengjast hruninu beint sem gerendur og bera mikla įbyrgš. Žingmenn śr žremur flokkum. Žaš var hins vegar ekki aš heyra į formönnum neins žrķflokkana sem mįliš tilheyrir beint aš žeir muni krefjast hreinsunar innan sinna flokka og žaš vottaši ekki fyrir afsagnar-öršu ķ mįli neins žeirra.

Žvķ var ręša Birgittu sem ferskur andblęr. Hśn eins og önnur ķ Hreyfingunni er žess fullviss aš hér veršur aldrei nein endurreisn og žaš mun aldrei gróa um heilt ef žeir žingmenn og rįšherrar sem nś sitja og eiga beina aškomu aš hruninu reyna aš sitja įfram. Žaš er einfaldlega skżlaus krafa aš sś sišferšilega įbyrgš sem žeir bera leiši til afsagnar žeirra. Viš listušum upp nokkur nafnana ķ dag og erum aš vinna śr honum frekar fyrir ręšur morgundagsins. Žaš veršur okkar krafa og hlżtur aš teljast fyllilega réttmęt krafa almennings aš nś verši hreinsaš til į Alžingi ķslendinga og aš sett verši sišferšisvišmiš fyrir žingmenn og rįšherra ķ fyrsta skipti ķ lżšveldissögunni. Ef žetta žing sem nś situr gugnar į žvķ mį allt eins afskrifa Alžingi sem stofnun og löggjafarvald til frambśšar.

Hér er svo ręša Birgittu.

 


Alex Jurshevski og žingmenn Ķslands

Alex Jurshevski, skeleggi Kandamašurinn sem hręddi lķftóruna śr Samfylkingunni og helftinni af Vinstri Gręnum ķ Silfri Egils į sunnudaginn mętti fyrir tveim nefndum Alžingis ķ gęr, en hann hefur veriš hér į landi ķ nokkra daga aš kynna sig og fyrirtęki sitt.

Žetta var nefndardagur sem lengi veršur ķ minnum hafšur.  Žessa vikuna eru nefndardagar į dagskrį mišvikudag, fimmtudag og föstudag og gert rįš fyrir meš sęmilegum fyrirvara hvenęr hvaša nefndir eiga aš funda.  Ekki vantaši žaš aš Kanadamašurinn vęri bošašur į skipulögšum nefndartķmum en skyndilega voru allir fulltrśar VG ķ fjįrlaganefnd og allir fulltrśar Samfylkingar nema formašur nefndarinnar, Gušbjartur Hannesson, oršnir bókašir į fundi annars stašar.  Fundurinn var "valkvęšur" sagši formašurinn, eitthvaš sem fyrirfinnst ekki ķ žingsköpum Alžingis, en sżnir til hvaša rįša menn eru tilbśnir aš grķpa til aš losna viš eitthvaš sem er ekki ķ samręmi viš AGS trśarjįtninguna. Fundurinn ķ efnahags- og skattanefnd var einnig frekar žunnskipašur stjórnarlišum.

Žaš mį vafalauast segja sitt hvaš um tķtt nefndan Kanadamann eins og ašra daušlega menn og skrķmsladeild Samfylkingarinnar hefur veriš ötul viš žaš.  Fékk meira aš segja višskiptarįšherra ķ lišiš sem śthlutaši manninum meiri auri en hann sjįlfur fékk frį skrķmsladeild Sjįlfstęšisflokksins žegar hann vogaši sér aš gagnrżna brothętt bankakerfi um mitt įr 2008.  Skjótt skipast vešur ķ lofti er stundum sagt. Gylfi Magnśsson oršinn aš Žorgerši Katrķnu į nįnast augabragši.

Kanadamašurinn er hins vegar aš selja žjónustu og hefur aldrei fariš dult meš žaš. Žjónustu sem byggir į sérfręšižekkingu ķ skuldastżringu rķkissjóša sem ķslenskt stjórnsżsla bżr ekki yfir nema aš litlu leiti. Sś žekking sem hann mišlaši til nefndanna hvaš umgjörš skuldastżringar varšar, er almennt ķ anda žess sem kallast "best practices" hjį OECD (Efnahags- og žróunarsamvinnustofnunni) og er stefna sem ašildarrķkin hafa meira og minna nįš saman um eftir margra įra samstarf og samvinnu, nema Ķsland aš sjįlfsögšu.

Ķsland sagši sig śr samstarfinu įriš 2007, lagši nišur Lįnasżslu rķkisins og flutti skuldastżringu rķkissjóšs til Sešlabankans į žeim forsendum aš viš skuldušum ekki neitt og myndum sennilega ekki gera framar.  "Viš fęrum okkur nęr skipulagi ķ nįgrannalöndum" sagši žįverandi fjįrmįlarįšherra Įrni Mathiesen. "Eins og ķ Danmörku" sagši hann en "gleymdi" aš geta žess aš Danmörk er einmitt dęmiš sem er notaš um hvernig skuldastżring į EKKI aš vera.  Sešlabanki Ķslands tapaši sķšan nęr 400 milljöršum króna.

Hafandi unniš sjįlfur ķ Lįnasżslu rķkisins og sķšar sem rįšgjafi hjį OECD hef ég sem žingmašur talaš fyrir betra fyrirkomulagi į skuldastżringu rķkissjóšs Ķslands enda er "best practices" viš skuldastżringu eitt af žeim grundvallaratrišum (įsamt hįu lįnshęfismati) sem erlendir fjįrfestar lķta til žegar žeir eru aš fara aš lįna rķkisstjórnum fé.  Žótt leitt sé frį aš segja žį er ekki lķklegt aš Ķslandi bjóšist višunandi lįnskjör (ef žeir žį fį lįn) į erlendum mörkušum ef skuldastżring rķkissjóšs er ekki ķ bestu mögulegu umgjörš. Ķ žvķ samhengi skiptir meira aš segja Icesave litlu mįli.  Žess vegna er mikilvęgt aš hlżtt sé į erlenda sérfręšinga og žaš veršur aš gera žį kröfu til žingmanna aš žeir geti skiliš į milli söluręšu og innihalds, žvķ allir (eša flestir alla vega) sem koma fyrir žingnefndir eru ķ rauninni, ķ einhverri merkingu aš selja eitthvaš.

Hvaš um žaš. Vegna žess aš Kanadamašurinn hafši einnig skošanir į AGS og žeim lįnum sem ķslensk stjórnvöld vilja fį žar, skošanir sem ekki eru ķ samręmi viš "rķkjandi višhorf" ķ stjórnsżslu og stjórnkerfi, en hann telur eins og margir ašrir aš žau muni bara gera slęma stöšu enn verri. Žį vildu žingmenn meirihlutans ekki hitta manninn og sį undir iljarnar į žeim ķ bęši fjįrlaganefnd (nema formanninum) og einnig ķ efnahags- og skattanefnd žar sem Lilja Mósesdóttir (VG) og Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir (Samfó) voru žau einu stjórnarmegin sem sįtu allan fundinn.

Fundirnir voru į margan hįtt upplżsandi og hefšu gagnast öllum žingmönnum vel žótt söluręšan sjįlf fęri stundum fram śr hófi. Kanadamašurinn benti į marga gagnlega žętti sem žarf aš gaumgęfa en žvķ mišur komst žaš ekki til skila til žeirra sem mestu įbyrgšina bera. Hann talaši lķka oft eins og hann vęri aš tala nišur til barna og um ķslendinga eins og žeir vissu hreint ekkert hvernig stašan raunverulega vęri. Žetta er hins vegar talandi sem ég sjįlfur hef talsvert oršiš vitni aš hjį embęttis- og rįšamönnum erlendis og ętti aš vekja fólk til alvarlegrar umhugsunar um hvers vegna talaš er um og til Ķslands meš žessum hętti. Hann vildi lķka "selja bķlinn" lķkt og allir bķlasalar, en žaš veršur aš hafa ķ huga aš žó menn séu bķlasalar er ekki žar meš sagt aš žeir bśi ekki yfir mikilvęgri žekkingu um bķla almennt sem og um sérstakar tegundir.

Žaš vęri gagnlegt og fulloršiš ef žingmönnum bęri gęfa til aš vinna betur saman og lķta į lausn verkefnanna framundan sem flókin og erfiš verkefni sem krefjast hugsanlega marghįttašra lausna, frekar en aš lśta algerlega framkvęmdavaldinu og tilskipunum žess, og fylgja žeim sem trśarbrögšum sem mį ekki hrófla viš. Mišaš viš reynslu mķna af žessu žingi er hins vegar ekki lķklegt aš žingmönnum žess takist žaš, alla vega ekki hvaš efnahagsmįlin varšar.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband